Mitai apie grupinę psichoterapiją

Girdėjau, kad...

„Grupinė psichoterapija yra mažiau vertinga nei individuali“

„Grupinė psichoterapija – pigesnė terapijos forma, skirta tiems, kurie negali sau leisti lankyti individualios psichoterapijos.“

„Grupinė psichoterapija mažiau veiksminga, nes kiekvienam grupės nariui susitikimo metu tenka mažiau terapeuto skiriamo laiko ir dėmesio“

Ir individuali, ir grupinė terapija turi savo tikslus ir darbo metodus. Tyrimų duomenys rodo, jog grupinė psichoterapija yra tokia pat efektyvi kaip ir individuali.

Kai kuriais aspektais grupinė psichoterapija pranašesnė už individualią. Ji suteikia galimybę analizuoti savo bendravimo su kitais ypatumus ir mokytis efektyvių socialinių įgūdžių būtent socialinėje aplinkoje. Taigi čia atsiskleidžia realiame gyvenime kylančios problemos. Grupė tiksliau atspindi kasdienybę, nes čia kiekvienas grupės narys būna toks, koks jis yra bendraudamas su kitais žmonėmis. Asmuo gali pamatyti save ir savo problemas kitų grupės narių akimis, išbandyti naujus elgesio būdus ir stebėti jų pasekmes. Grupė skatina ir teikia paramą keičiant įprastinį elgesį efektyvesniu, išmoktas elgesys, savęs ir santykių su kitais supratimas lengviau perkeliami į realų gyvenimą.

Grupė suteikia galimybę giliau pažinti ir kitų grupės narių gyvenimo patirtį, kylančias problemas ir jų sprendimo būdus, o kitų žmonių patyrimas – raktas į platesnį, gilesnį savęs pažinimą.

 „Grupinė psichoterapija neprognozuojama. Jos metu apima jausmas, jog situacija nekontroliuojama, pvz., grupė verčia atsiverti tuomet, kai to daryti nesinori.“

„Buvimas grupėje su kitais asmenimis, turinčiais rimtų emocinių sunkumų, yra žalingas.“

„Baisu atsiskleisti ir tapti grupės pajuokos objektu, gėda kalbėti apie sunkumus ar netinkamus poelgius, troškimus ar slaptas svajones. Apima dvejonės dėl konfidencialumo. Baisu tapti atstumtuoju dėl savo netobulumo, trūkumų, silpnybių. Baisu, sukelti kitų pasipiktinimą.“

Kiekvienas į grupę atsineša ankstesniąją savo patirtį mums reikšmingų žmonių grupėse: šeimoje, mokyklos klasėje, draugų būryje, darbo kolektyve. Ši patirtis ne visuomet pozityvi. Tikriausiai ji yra kylančio nerimo ir baimių, kas laukia grupėje, priežastis?..

Nors kiekvienas grupėje siekia savo užsibrėžtų tikslų, tačiau visi, besikreipiantieji psichologinės pagalbos susiduria su sunkumais užmegzdami ir išlaikydami artimus ir teikiančius pasitenkinimą santykius su kitais. Kiekvienam teko atsidurti situacijoje, kuomet norėjosi nuoširdžiai išsakyti savo teigiamus ir neigiamus jausmus ir sulaukti tokio pat nuoširdaus atsako. Tačiau realybėje taip atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis ne visuomet pavyksta: lieka nuoskaudų, kyla nesusipratimai, ryšiai, bendravimas nutrūksta.

Psichoterapijos paskirtis – ne vertinti ar teikti patarimus, o priimti, padėti suprasti, pamatyti situaciją kitaip. Grupėje taip pat kyla konfliktų, kurių priežastis – elgesio, bendravimo būdai, grupės nariams būdingi ir už jos ribų. Tačiau psichoterapinė grupė – maža socialinių santykių laboratorija, kurioje skatinamas bendravimas, pagrįstas atvirumu, todėl konfliktinės situacijos aptarimas – puiki galimybė geriau pažinti save. Savęs pažinimas kitų akimis anaiptol nėra lengvas ir teikiantis tik malonius išgyvenimus, tačiau jis labai svarbus, nes jei pavyksta perprasti savo santykių su kitais grupės nariais subtilumus, tai pavyksta padaryti ir bendraujant su kitais.

Psichoterapinės grupės esmė – nuoširdus, atviras grupėje kylančių jausmų aptarimas, ypač jei šie jausmai kyla kitų grupės narių ar terapeuto atžvilgiu. Susiformavus pasitikėjimui grupės nariai skatinami pasidalinti intymiausiais savo išgyvenimų aspektais. Tačiau kada kiekvienas grupės narys tam bus pasirengęs, nusprendžia tik jis pats. Psichoterapinė grupė – tai ir rizika, galimybė išbandyti naujus elgesio būdus.

„Grupėje kyla pavojus prarasti savo unikalumą ir tapti tiesiog minios dalimi.“

Kartais kyla klausimas, kaip grupėje kylančių problemų, grupės narių tarpusavio santykių analizė gali pasitarnauti sprendžiant kiekvieno iš jų asmenines problemas. Daugeliui žmonių sunku atsiskleisti, atvirai išreikšti teigiamus ir neigiamus jausmus. Dažnai kyla noras atsitraukti, nuslėpti kylančius jausmus, leisti kitiems išreikšti savo išgyvenimus ar sutartinai su kitais kažką nutylėti. Psichoterapijos tikslas – visuomet išlieka savojo individualumo pažinimas.