Psichologinė pagalba grupėje

Kas yra grupinė psichoterapija?

 

Apie individualų psichologinį konsultavimą ar psichoterapiją yra girdėjęs kone kiekvienas, tačiau kas yra psichoterapija grupėje?

Grupinė psichoterapija – tai psichologinės pagalbos teikimo būdas, kuomet žmonių grupėje vykstantys procesai pasitarnauja sprendžiant emocines, asmenybės, elgesio problemas, siekiant plačiau ir giliau pažinti, tobulinti savo asmenybę. Psichoterapinėje grupėje sprendžiamos tiek įsisąmonintos, tiek pasąmonėje slypinčios problemos. Svarbu tai, kaip jos išgyvenamos dabartyje, jų istorija ir raida. 

Grupės dinamika – grupėje vykstantys įvykiai ir grupės narių tarpasmeninė sąveika. Svarbiausias psichoterapinis veiksnys grupėje ir yra grupės narių bendravimas tarpusavyje ir su grupės terapeutu. Kitaip nei individualios terapijos metu, grupėje nario elgesys ir jo asmenybė veikiami ne tik terapeuto, bet ir kitų grupės narių bei grupės kaip visumos.

Aplinka, kurioje vyksta grupės susitikimai. Siekiant užtikrinti grupės narių konfidencialumą, sukurti saugią aplinką, kurioje dalinamasi intymiausiais išgyvenimais, pasirenkama rami, apsaugota nuo išorės trikdžių susitikimų vieta.

Visi grupės nariai sėdi ratu, taip, kad galėtų matyti vienas kitą.

Kiek narių sudaro grupę? Priklausomai nuo grupės tikslų, jos formato grupės narių skaičius gali skirtis. Atskleidžiamąją, tarpasmeninius santykius analizuojančią grupę gali sudaryti nuo penkių iki dešimties narių. Optimalus narių skaičius yra 5 – 8 asmenys.

Grupės formatas:

• atvira grupė. Grupė tęsiasi neribotą laiką. Vieniems grupės nariams baigus terapiją ir palikus grupę prie jos prisijungia kiti nariai.

• uždara grupė. Grupė vyksta ribotą laiką, jos susitikimų skaičius numatytas iš anksto. Grupę lankyti pradeda ir baigia tie patys nariai, nauji nariai prie grupės neprisijungia.

Susitikimų dažnis ir trukmė. Vienas grupės susitikimas paprastai trunka pusantros valandos. Ji visuomet pradeda ir baigiama tuo pačiu laiku. Susitikimai vyksta kartą per savaitę.

Dažniausiai užduodami klausimai apie grupinę psichoterapiją

„Apie ką galima kalbėti psichoterapinėje grupėje?“

Grupėje laisvai diskutuoja apie viską, apie ką grupės nariai tuo metu nori kalbėti. Iš anksto nenumatoma konkreti tema, kuri nagrinėjama konkretaus susitikimo metu. Pokalbio tema gali būti įvykiai grupės nario gyvenime, su jais susiję jausmai, aplankę sapnai ir kt. Atvirumas ir savianalizė – vertingiausios grupės nario savybės.

Grupės aplinka – palanki erdvė analizuoti, kas atvirumą skatina, o kas jam kliudo.

„Nerimas dėl konfidencialumo. Baisu, kad tai, kas bus pasakyta grupėje, sužinos svarbūs grupės nariui asmenys.“

Kiekvienas grupės narys privalo laikytis susitarimo, jog visa, kas bus pasakyta grupėje, joje ir liks. Konfidencialumo užtikrinimas leidžia grupės nariams jaustis saugiai ir atvirai dalintis intymiausiais savo išgyvenimais.

„Ar galėsiu aptarti tai, kas vyksta grupėje, su šeimos nariais, geriausiu draugu?“

Su kitais aptarti galima tik SAVO patirtį grupėje. Kitų grupės narių vardai ir jų patyrimas grupei nepriklausantiems asmenims turi likti nežinomi.

„Ar grupėje galėsiu susirasti draugų?“

Grupėje analizuojami kylantys sunkumai bendraujant su kitais asmenimis, tačiau tai nėra vieta, kur ieškoma naujų draugų. Grupėje mokomasi, kaip užmegzti ir išlaikyti artimus, ilgalaikius ryšius, tačiau joje tokie ryšiai neužmezgami.

Jei grupės nariai susitinka už grupės ribų, esminius susitikimo aspektus jie turėtų aptarti grupėje. Kiekvieno grupės nario tikslas – analizuoti, savo santykius su kitais grupės nariais. O susitikimai už grupės ribų, grupės narių diadų susiformavimo galimybė kenkia grupės terapiniam procesui.

"Kodėl terapija tęsiasi taip ilgai?"

Elgesys ar įsitikinimai, kurie kelia sunkumų, formavosi ilgus metus, o ilgalaikės psichoterapinės grupės tikslas – padėti asmeniui juos pakeisti. Nepageudaujamo elgesio pokytis dar nereiškia, jog problema išspręsta. Terapijos tikslas - padėti asmeniui atskleisti, įsisąmoninti, pašalinti vidinį konfliktą, skatinantį neproduktyvų, žalingą elgesį. Šis pokyčių procesas laipsniškas ir trunkantis ilgus mėnesius. Todėl net ir tuomet, kai akivaizdžių pokyčių ilgai nematyti ir kai kyla noras palikti grupę, būtina mokėti išlaukti ir... suteikti grupei galimybę padėti. Pirmuosius tris mėnesius apskritai neverta tikėtis ryškių pokyčių.

Pvz., kliento tėvas buvo valdingas, griežtas ir nepasiekiamas. Ši ankstyvoji patirtis verčia jį manyti, jog ir kiti, ypač vadovaujančią poziciją užimantys vyrai, pasižymi tokiomis pat savybėmis. Ryšys su psichoterapinės grupės nariais, terapeutu leidžia jam užmegzti kitokį santykį. Grupės narys suvokia, jog kai kuriais vadovaujančią poziciją užimančiais vyrais iš tiesų galima pasitikėti. Tačiau kuriais? Prireikia laiko ne tik atsikratyti realybę iškreipiančių įsitikinimų, bet ir suformuoti naujus įgūdžius, leidžiančius atskirti, kurie iš vyrų verti pasitikėjimo, išmokti užmegzti su jais lygiaverčius santykius. Tam, kad asmuo įgyvendintų šį uždavinį, jam reikia saugios erdvės ir nuolatinio pastiprinimo.

"Kaip žinoti, kada terapiją galima baigti?"

Individualių susitikimų su terapeutu metu būsimasis grupės narys įvardina, kokių tikslų jis sieks grupėje. Kai grupės narys nusprendžia, jog savuosius tikslus jis pasiekė, jog ateityje su kylančiais sunkumais sugebės susidoroti savarankiškai panaudodamas grupėje įgytus įgūdžius, galima svarstyti apie terapijos pabaigą. Terapeutas ir kiti grupės nariai, stebintys grupės narį iš šalies, taip pat turi pritarti, jog jo pasiekimai akivaizdūs, tikslai grupėje įgyvendinti. Individualių susitikimų metu suformuluoti tikslai laikui bėgant gali pasikeisti, atsiskleidžia kitos, gilesnės sunkumų priežastys. Tuomet grupės nario tikslai suformuluojami iš naujo.

Pokyčiai terapinėje aplinkoje dar nereiškia, jog jie įvyko ir gyvenime. Svarbu, kad grupės narys šiuos pokyčius perkeltų ir į reikšmingus tarpasmeninius santykius, ketinimus už grupės ribų.